Lost in the Darkness


    Sunset. istorijos

    Share

    Svečias
    Guest

    Sunset. istorijos

    Post by Svečias on May 16th 2012, 19:10

    Kuriu istorijas: ilgas, trumpas, visokias. Čia įkelsiu vieną gana paprastu siužetu. Nėra ji mano labiausiai vykusi istorija, bet kažkodėl norėjau įkelti būtent ją. Lauksiu jūsų komentarų ;}




    PROLOGAS
    -...bei gelbėk mus nuo pikto. Amen. Maloningasis Dieve, prašau Tavęs, grąžink man mamą, Smiltę ir Jį... dar turiu itin kvailą norą: mokėti skaityti mintis, taip gyvenimas būtų daug paprastesnis. Prašau Tavęs.-Paprasta, bet daug reikalaujanti malda užsibaigė įprastu žodeliu.-Amen.
    Putlios lūpos vos ištarusios šį žodį susičiaupė ir jų savininkė, atsigulusi į lovą, užgesino lempą. Tą pačią akimirką kambarį pasiglemžė nakties tamsa...



    PIRMA DALIS
    [dar nežinau, kaip suskirstyti šią istoriją, tad kol kas bus trumpom dalelėm]
    -Kasija!-Trumpas ir aiškus šūktelėjimas. Po kelių akimirkų tarpduryje išdygo neaukšta, dailaus sudėjimo figūra. Tai buvo graži, kokių septyniolikos metų mergina. Jos veidas nei pailgas, nei labai apvalus, buvo apgaubtas tamsių, juodų plaukų. Skaisčios, žydros akys tarsi šildė žvelgdamos kažkur į tolį. Nosis nedidelė, vos vos riesta, rodė merginą esant entuziastingą, draugišką asmenybę, tačiau smulkios, švelniai raudonos lūpos neišdavė merginos jausmų, jos buvo kietai sučiauptos. Kreminė palaidinė platėjančiomis rankovėmis atidengė dalį nesmarkiai, tačiau
    gražiai įrudusių rankų, o aptemti džinsai paryškino figūrą.
    -Kas nutiko, tėve?-lūpoms prasivėrus skriete išskriejo žodžiai. Tariami bet kurio kito žmogaus jie būtų visiškai neypatingi, tačiau merginos balsas buvo toks švelnus, malonus ir šiltas, kad ir žodžiai įgavo neįprastą prasmę.
    -Aš išvažiuoju kelioms dienoms. Trevoras tavimi pasirūpins, klausyk jo taip, kaip klausai manęs.-Griežtai paaiškino Kasiją šaukęs vyras. Jis buvo aukštas, iš išvaizdos dar nesenas, tik kiek žilstelėjęs. Akys tamsiai rudos, niūrios. Antakiai griežtai suraukti, žvilgsnis veriantis kiaurai. Apsirengęs jis buvo tvarkingai, gana puošniai - su kostiumu.
    Kasija, pratusi prie griežto tėvo tono, nežymiai linktelėjo ir atsiduso, bet jos mina vis dar buvo neišskaitoma.
    -Gali eiti,-tarstelėjo vyriškis ir nusisukęs priėjo prie svetainės lango. Mergaitė tik žvilgtelėjo į tėvą ir išėjo.


    Last edited by Sunset. on May 16th 2012, 19:39; edited 1 time in total

    Guest
    Guest

    Re: Sunset. istorijos

    Post by Guest on May 16th 2012, 19:16

    Jau buvau pradėjus įsijaust ir atėjo pabaiga. Vaizdingi aprašymai, matosi, kad turi gerą vaizduotę ir neieškai žodžio kišenėj. Nors ir labai mažai parašei, spėjo sudominti.

    Svečias
    Guest

    Re: Sunset. istorijos

    Post by Svečias on May 16th 2012, 19:18

    Dėkui ;D Tiesą sakant, šitos istorijos iš vis mažai esu parašius, bet artėja vasara, tai žadu ją pratęsti.

    Guest
    Guest

    Re: Sunset. istorijos

    Post by Guest on May 16th 2012, 19:30

    Ir be to, kodėl temą pavadinai šitaip žiauriai? Manau tikrai be reikalo šitaip.

    Svečias
    Guest

    Re: Sunset. istorijos

    Post by Svečias on May 16th 2012, 19:33

    Po to pamatysi, kad tikrai nieko gero Neprisišnekėk iš anksto. Be to, visada taip vadinu ir man jau ėmė patikti šis pavadinimas. Turbūt kvaila, bet taip yra. Ai, gal vis dėl to dėl tavęs pervadinsiu

    Guest
    Guest

    Re: Sunset. istorijos

    Post by Guest on May 16th 2012, 19:40

    Va dabar daug geriau. :) Ir nereikia savęs taip nuvertinti.

    Svečias
    Guest

    Re: Sunset. istorijos

    Post by Svečias on May 19th 2012, 12:32

    Kasija plačia, akmenimis grįsta bei žmonių užtvindyta gatve žengė tvirtu, tik jai būdingu žingsniu, kai staiga ją sustabdė šviesiaplaukė bendraamžė mergina.
    -Sveika, panele Kasija,-maloni šypsena nutvieskė praeivės veidą.
    -Sveika, Džiasmina,-mandagiai pasisveikino Kasija ir nenorom sustojo.
    -Kaip sekasi?
    -Neblogai, neblogai...-atsiduso mergina, trypčiodama vietoje.
    -O tėvas jūsų kaip laikosi?-vis dar šypsodama kamantinėjo Džiasmina. Ji buvo eilinė mergina, trokštanti susidraugauti su Kasija ir bent kiek pralobti, tačiau jaunoji turtuolė jau buvo pripratusi prie visokių meilikavimų ir nepasidavė, visur matydama tik veidmainius.
    -Jam irgi viskas gerai.-Skubėjo baigti pokalbį Kasija.
    -Kur einate? Gal palydėti? Juk žinote, kaip pavojinga gražiai, jaunai, turtingai merginai vaikščioti vienai.-Bandė įsisiūlyti Džiasmina ir jos ryškiai žalios akys suspindo.
    -Juk dabar šviesu, pilna žmonių. Kas čia mane puls!-neslėpė pašaipaus tono turtuolė.
    -Net ir kai šviesu, pilna visokių nedorėlių. O kai daug žmonių, grūstis, tai dar lengviau!-Pagrasino Džiasmina ir gūžtelėjo, tarsi parodydama, jog pati nejaukiai jaučiasi tokioje minioje.
    -Dėkui už rūpestį, bet aš jau kaip nors pati išsiversiu, surizikuosiu.-Skubiai atsakė ir įsimaišė į minią Kasija. Nieko nepešusi Džiasmina liko stovėti stumdoma nepatenkintų praeivių, o Kasija lengviau atsiduso, atsikračiusi nepageidaujamos draugės.

    Staiga, kaži kur skubančių žmonių stumtelėta, panelė Kasija ištrūko iš minios ir suklupo siauresnėje, tuščioje gatvelėje. Kantriai surinkusi iš rankinės išbyrėjusius pirkinius mergina atsistojo. Žinoma, apsipirkti galėjo ir privalėjo tarnai, bet pagaliau radusi dingstį palikti namus, Kasija įsakė likti įgaliotiniams namie, o pati skriete išskriejo į plačias, triukšmingas miesto gatves.
    Mąstydama mergina apsidairė. Ji atsidūrė nedideliame, tamsiame skersgatvyje, kur iš abiejų pusių matyti vien namų sienos. Net ir dieną čia pavojinga, bet Kasija drąsiai žengė pirmyn, net nežinodama, kur eina. Staiga iš už kampo išniro žmogus. Jis buvo apsigaubęs apsiaustu, tad veido nesimatė, tačiau ir be veido Kasija suprato, kad tai gana jaunas vyras. Praeivis iš po apsiausto metė žvilgsnį į merginą, bet nė nestabtelėjęs nuėjo toliau. O Kasija netrukus pasuko už kampo, iš už kurio ir išniro tas vyriškis. Vos atsidūrusi už kampo, mergina sustojo kaip įbesta. Čia skersgatvis baigėsi, vietoj jo ėjo gan plati, šviesi gatvė, pilna žmonių. Žinoma, ji nebuvo tokia sausakimša kaip ankstesnioji, bet vis ne skersgatvis. Kasija jau žengė šurmulio link, tačiau nespėjus išlįsti į dienos šviesą ją kažkas sučiupo už peties, atsuko į save ir plačia ranka užkimšo burną.

    Guest
    Guest

    Re: Sunset. istorijos

    Post by Guest on May 19th 2012, 12:53

    Taip ir galvojau, kada parašysi 2 dalį. Tęsi toliau, įdomu. :D

    Sponsored content

    Re: Sunset. istorijos

    Post by Sponsored content


      Current date/time is September 24th 2018, 16:35