Pieva

Nemažas žolės plotelis, esantis stovyklos pakraštyje.

Žemės Žvaigždė atėjo. Susiradęs kietą medį, pasigalando į jį savo nagus. Tuomet lengvai įlipo į jį ir atsigulė ant tvirčiausios šakos. Patenkintas nužvelgė stovyklą.
Vieną dieną ji bus pilna Žemės Klano kačių,-pagalvojo.
Tuomet pažvelgė į rūškaną dangų, tikėdamasis ženklo iš Mėnulio Klano. Žemės Žvaigždė užsimerkė, pasidėjo galvą ant priekinių letenų ir užmigo.

Pabudo nuo prasidedančio lietaus. Greit nušoko nuo šakos ir nubėgo.

Viltis atbėgo ir atsitūpė viduryje plotelio. Kadangi lijo, katė nenorėjo eiti į urvą ir ten lindėti, tad ramiai atsigulusi ant šlapios žemės, ėmė kramsnoti šviežią pelėną.

Kadangi vadas buvo jau ir taip visas šlapias, nusprendė ėsti pievoje. Pamatęs Viltį nudžiugo, kad galės palaikyti jai kompaniją. Priėjo prie jos ir atsitūpęs ėmė ėsti.

Pabaigusi užkasė grobio kaulus ir padėkojo Mėnulio klanui, tada iš lėto pakėlė galvą ir šyptelėjo vadui. Apsilaižiusi ūsus šypsodamasi nuleido galvą, nusprendusi kol kas nekalbinti jo.

Suėdęs pelę, beprasmiškai keletą kartų lyžtelėjo savo šlapią kailį. Tuomet pažvelgė į Viltį:
-Ar teritorijų ribos patikrintos?

-Na,-truputį susigėdusi pažvelgė į vadą.-Ne, maniau patikrinti, kai baigsis lietus, vis vien dabar beverčiai žymėčiau ribas - viskas nusiplautų.-Visai užtikrintai ištarė.

-Protingai mąstai,-ištarė.-Laukiu nesulaukiu kada baigsis šita nelemta liūtis. Upeliai kitose teritorijose bus patvinę, pakils vandens lygis ežere... Mano kailis kiaurai permirkęs. Tavo irgi. Jei dar papūstų stiprus vėjas, abu persišaldytume. Geriau eime į karių urvą, ten išdžiūsime ir pašnekėsime,-pasakė ir lėtai nuėjo.

-Man patinka lietus,-tyliai suniurnėjo, kai vadas nuėjo, tačiau nesipriešindama nusekė paskui.

Atėjęs pradėjo ėsti šarką. Suėdęs padėkojo Mėnulio Klanui ir ėmė tvarkytis kailiuką.

Kad nesulytų, Žemės Žvaigždė įsiropštė į medį ir jame atsigulė, žvelgdamas į stovyklą iš aukštai.

Užmigo.

Nubudo. Apsidairęs nusirąžė ir iššoko iš medžio. Nuėjo.

Atėjęs išsidrėbė prieš saulę ir ėmė ėsti žuvelę. Paėdęs užmigo.

Nubudo. Kiek pasivarte ant zoles ir letai atsikele. Tuomet nusiraze ir is malonumo pats sau sumurke. Nuejo.